D.U.K.: orams šylant – dažniausi gyventojų klausimai

Pateikiame atsakymus į dažniausius šiuo laikotarpiu vartotojų klausimus bei paaiškiname, už ką yra atsakingas šilumos tiekėjas, už ką – daugiabučių vidinių šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, kuo skiriasi priklausoma ir nepriklausoma šildymo sistema.

– Kas atsakingas už šilumos tiekimą?

– Už centralizuotą miesto šilumos tiekimą iki pastato įvado atsakingas šilumos tiekėjas. Kauno mieste, rajone ir Jurbarke šilumą tiekia „Kauno energija“.

– Kas atsakingas už radiatorių ir karšto vandens temperatūrą, sklandų šilumos punkto darbą daugiabutyje?

Už radiatorių ir karšto vandens temperatūrą yra atsakingas namo administratoriaus ar bendrijos pirmininko paskirtas vidinių šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Šilumos tiekėjas temperatūros pastato viduje nereguliuoja, šilumos punkto neprižiūri.

– Kaip šilumos tiekėjas perduoda šilumą į daugiabučio vidines šildymo ir karšto vandens sistemas?

Šilumą 450 km Kaune besidriekiančiais vamzdynais perneša termofikacinis vanduo (šilumnešis), kuris pastato įvade (šilumos punkte) bekontakčiu būdu per šilumokaitį šilumą perduoda daugiabučio vidinėse sistemose cirkuliuojančiam termofikatui. Šilumos tiekėjo ir namo vidinių sistemų termofikaciniai vandenys tiesiogiai nesiliečia. Tokia sistema yra vadinama nepriklausoma šildymo sistema.

Šilumos tinklo termofikatu vidinės sistemos gali būti papildomos pagal poreikį, pavyzdžiui, jei dėl pratrūkusio radiatoriaus vidinėje sistemoje jo kiekis sumažėja.

Deja, dar maždaug trečdalyje Kauno daugiabučių nuo sovietmečio veikia priklausomos sistemos (elevatoriniai) šilumos punktai. Tai reiškia, kad šilumos tinklais atkeliaujantis termofikacinis vanduo patenka į vidines namo šildymo sistemas, todėl kyla problemų dėl sklandaus radiatorių nuorinimo, greito reagavimo į lauko temperatūros pasikeitimus, tolygaus namo šildymo ir pan.

LR energetikos ministro įsakyme „Dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų patvirtinimo“ yra įtvirtintas reikalavimas iki 2026 m. liepos 1 d. pakeisti senus, neautomatizuotus šilumos punktus naujais.

Koks jūsų daugiabutyje šilumos punktas – „prieštvaninis“ ar modernus, sužinoti galite iš namo valdytojo arba el. paštu renovacija@kaunoenergija.lt Šiuo metu seno šilumos punkto keitimui (mažoji renovacija) galima gauti iki 70 proc. valstybės paramą.

– Kada baigiamas šildymo sezonas?

– Oficialią šildymo sezono pabaigą skelbia savivaldybės, atsižvelgdamos į pastarųjų parų vidutinę temperatūrą ir prognozes, tačiau gyventojai, norintys sezoną baigti anksčiau arba šildytis ilgiau, gali tokį sprendimą priimti daugumos bendraturčių sutarimu (50 proc. + 1).

Jei dauguma daugiabučio namo bendraturčių sutinka su sprendimu paankstinti arba pavėlinti šildymo nutraukimą, bendrijos pirmininkui arba administratoriui apie priimtą sprendimą telieka informuoti šilumos tiekėją „Kauno energiją“.

– Kodėl kai už lango +15, o pas mane bute radiatoriai vis tiek karšti?

– Didelė tikimybė, kad jūsų daugiabutyje tebeveikia rankiniu būdu valdomas senas priklausomos sistemos (elevatorinis) šilumos punktas. Jis automatiškai nereaguoja į lauko temperatūrą, todėl staigiai atšalus ar atšilus, temperatūrą reikia nustatyti rankiniu būdu. Dėl šios priežasties radiatorius gali „pleškėti“, nors lauke – vasariškas oras.

Rekomenduotina negaišti laiko ir pasikeistą seną šilumos punktą į modernų automatizuotą, ir džiaugtis sklandžiu bei patikimu šildymu ir mažesnėmis sąskaitomis už jį. Dabar tai padaryti galite pasinaudodami iki 70 proc. valstybės parama.

Pirmasis žingsnis – namo gyventojų susirinkime 50 proc. + 1 buto savininkai turi pritarti šilumos punkto modernizavimui (mažoji renovacija). Daugiau informacijos: www.kaunoenergija.lt/naujienos/ragina-nedelsti-vienas-sprendimas-ir-daugiau-jokiu-nesklandumu-per-sildymo-sezona