Ekspertas įvardijo priežastis, kodėl daugiabučiuose butai šyla nevienodai: prisideda ir patys gyventojai
„Kauno energijos“ Kontrolės skyriaus vadovas Mantas Užolinskas atskleidžia, kad itin dažna problema, su kuria susiduria daugiabučių gyventojai, yra bendros namo šildymo sistemos hidraulinis išbalansavimas. Taip nutinka tuomet, kai buto savininkas savavališkai ir netinkamai atlieka šildymo prietaisų (radiatorių) keitimą į didesnius ar mažesnius, dalį jų demontuoja ar netgi įrengia papildomus, kurių nė neturėtų būti.
Pasitaiko ir atvejų, kai daugiabučio gyventojai nuo šildymo ar karšto vandens cirkuliacinių stovų (rankšluosčių džiovintuvų) įsirengia grindinį šildymą. Kiekviena tokia neteisėta intervencija į šildymo sistemą turi savo padarinius, dėl kurių dažniausiai nukenčia ne pats veikos darytojas, o likę daugiabučio gyventojai.
Savavališkas remontas bute – didesnės sąskaitos kaimynams
„Įsivaizduokite situaciją: butą remontuojantis kaimynas radiatorius pakeičia naujais – didesniais nei buvo numatyta projektuojant pastatą. Tuo pačiu demontuoja, jo manymu, „nereikalingus“ vamzdžius. Jo bute šilčiau nei įprasta, jis gali žiemą langus prasiverti, tačiau bendra daugiabučio šildymo sistema jau išbalansuota, nes šilumą „nešiojantis“ vanduo (šilumnešis) name pasiskirsto netolygiai“, – atskleidžia specialistas.
Pasak jo, tokia kaimynų saviveikla itin neparanki senų daugiabučių gyventojams su vienvamzde šildymo sistema, kurioje šilumnešis teka nuosekliai per šildymo prietaisus, todėl sutrikdyti tinkamą jos veikimą gan paprasta. Atlikus savavališkus pakeitimus šio tipo šildymo sistemoje, užtikrinti komfortiškas sąlygas visiems daugiabučio gyventojams tampa sudėtinga. Tai gali būti ir viena iš priežasčių, kodėl dalis namo pradeda šalti.
Siekiant suvienodinti temperatūrą pastate ir kompensuoti šilumos praradimus, kurie atitenka „gudriems“ kaimynams, tokiais atvejais daugiabutis pradeda vartoti daugiau šilumos. Tad tokie savavališki šildymo sistemos pakeitimai yra nuostolingi tiek energiniu, tiek finansiniu požiūriu.
M. Užolinsko teigimu, būtent finansinis aspektas daugiabučių gyventojams yra skausmingiausias. „Jeigu daugiabutyje nėra įrengti neatsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, vadovaujantis įstatymais įtvirtintais šilumos paskirstymo metodais, šilumos kiekis butams paskirstomas pagal klientui priklausantį naudingąjį gyvenamąjį plotą. Tad galutiniame rezultate gaunasi taip, kad vartotojas, kuris nelegaliai pasididino šilumos prietaisų kiekį (jų paviršiaus plotą), mokės beveik tą pačią sumą kaip visada, o likęs šilumos kiekis, kurį jis sunaudojo, papildomai bus paskirstytas visiems gyventojams proporcingai pagal tai, kokio ploto būste jie gyvena, nors pastarieji tos šilumos ir nesuvartojo“. Kuo tokių savavališkų šildymo sistemos pakeitimų daugiabutyje daugiau, tuo ir finansiniai nuostoliai apmokant šildymo sąskaitas gyventojams bus didesni.
Siekiant išvengti tokių situacijų, butų savininkams pirmiausia rekomenduojama būsto remontą atlikti atsakingai – galvojant ne tik apie save, bet ir apie kaimynus bei bendrą pastato šildymo sistemos būklę. „Esant galimybei, rekomenduojama vienvamzdę šildymo sistemą daugiabutyje pakeisti į dvivamzdę, įsirengti individualius šilumos apskaitos prietaisus butuose. Tai suteiks galimybę ne tik pagal savo poreikius reguliuotis šildymą atskirose būsto patalpose, bet ir mokėti tik už tą šilumos kiekį, kurį suvartojote patys“, – patarimu dalijasi ekspertas.
Būtina gauti leidimą
Netinkamai atlikti remonto darbai butuose, kai šildymo sistemos dalys keičiamos neturint tam reikiamų žinių ir įgūdžių, didina vamzdynų pralaidumo ir trūkių tikimybę. To pasekoje gali būti užliejamos patalpos, sugadinamas asmeninis bei kitų gyventojų turtas.
Todėl asmenims, norintiems pakeisti radiatorius ar atlikti bet kokius kitus su pastato šildymo sistema susijusius remonto darbus bute, privaloma kreiptis į pastato administratorių ir gauti tam skirtą leidimą. Taipogi būtina parengti paprastojo remonto projektą (aprašą). Projektus tokio pobūdžio darbams atlikti paprastai ruošia projektavimo įmonės, tam leidimus turintis pastato administratorius ar daugiabučio šilumos ūkio prižiūrėtojas.
„Kauno energijos“ Kontrolės sk. vadovas atkreipia dėmesį, kad rengiant projektą, privaloma tinkamai apskaičiuoti ir įvertinti, kokio tipo, dydžio ir galingumo naujieji radiatoriai turi būti. „Tik specialistui teisingai apskaičiavus būsto šildymui reikalingų prietaisų parametrus, bendra pastato šildymo sistema nebus išbalansuota. Todėl itin svarbu, kad projektą parengtų kvalifikuotas specialistas“.
Po projekto parengimo jį būtina suderinti su pastato administratoriumi. Tik gavus leidimus darbams bute atlikti, galima imtis projekte numatytų šildymo prietaisų demontavimo ir keitimo darbų.
Sutrikimus lemia ir netinkama sistemų priežiūra
Kalbant apie šildymo sistemų veikimo sutrikimus, su kuriais susiduria daugiabučių gyventojai, M. Užolinskas atkreipia dėmesį, jog nemažos dalies senos statybos daugiabučių šildymo sistemos tolygiai netiekia šilumos į butus ir dėl paprastesnių priežasčių – techninių nesklandumų, kuriuos lemia netinkama arba nepakankama šildymo sistemos priežiūra.
„Dalis pastato gali perkaisti, o kita dalis vėsti ir tuomet, kai nesureguliuotas šilumos punktas, nesuderinta šildymo ir karšto vandens sistema, kai neveikia balansiniai ventiliai, vamzdynas nebuvo laiku praplautas, todėl užako ir kt. Būtent dėl to susidūrus su situacija, kai daugiabutyje dalis būstų savininkų vargsta dėl per didelio šilumos kiekio, o kita dalis – šąla, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į pastato administratorių, galintį padėti išspręsti susidariusias problemas“, – teigia ekspertas.