Kaunas pradeda šildymo sezoną: kuro nepritrūks, sezono vidutinė šilumos kaina – 20 proc. mažesnė už šalies vidurkį

Kauno mieste nuo spalio 10 d. jau šyla ikimokyklinės ugdymo įstaigos, mokyklos ir gydymo įstaigos, o nuo spalio 17 d. šildymo sezonas pradedamas visame mieste. Tokį sprendimą Kauno miesto savivaldybės administracija priėmė atsižvelgdama į vyraujančias oro sąlygas bei ilgalaikes prognozes.

„Atsižvelgėme į rekomendacijas šildymo sezoną pradėti, kai trijų iš eilės parų vidutinė temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių. Tai įprasta praktika, kurios laikėmės ir ankstesniais metais. Mokyklas, ligonines, vaikų darželius pradėjome šildyti nelaukdami, kol orai tiek atvės. Kaskart primename, kad daugiabučių gyventojai gali patys inicijuoti ir daugumos sprendimu savarankiškai įjungti šildymą arba reguliuoti jo intensyvumą“, – sako Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Jo teigimu, ruošiantis šildymo sezonui buvo atlikti visi įprasti darbai – hidrauliniai bandymai ir aptiktų nesandarumų šalinimas, katilų patikra ir remontas. Tai leis šilumą tiekti dar patikimiau ir efektyviau. O siekiant ilguoju laikotarpiu užtikrinti konkurencingas šilumos kainas, centralizuotai miesto šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“ nuosekliai mažina gamtinių dujų vartojimą, diegia inovatyvius šilumos gamybos ir tiekimo sprendimus, modernizuoja bei plečia šilumos perdavimo tinklus, optimizuoja įmonės veiklą.

Bendrovė ilgalaikiais sandoriais jau yra užsitikrinusi apie 80 proc. viso šildymo sezonui prognozuojamo kuro poreikio. Likęs kiekis kiekvieną mėnesį pagal poreikį bus įsigyjamas kuro biržoje.

Iš ko susideda šilumos kaina?

Nepaisant sklandaus pasiruošimo šildymo sezonui, energetinės krizės akivaizdoje, kai ženkliai brangsta visi energijos ištekliai, vartotojus labiausiai domina: kokia bus šilumos kaina Kaune viso šildymo sezono metu? Kas ją sudaro?

„Kauno energijos“ specialistų teigimu, apie 80 proc. galutinės vartotojams tiekiamos šilumos kainos sudaro kuro (biokuro, gamtinių dujų) dedamoji. Šilumai pagaminti ir patiekti taip pat sunaudojama daug elektros.

„Visi energijos ištekliai ženkliai brango. Biokuras nuo praėjusių metų pabrango apie 200 proc., gamtinės dujos – apie 270 proc., elektra – daugiau       kaip 200 proc.

Bendrovė pati vidutiniškai pagamina apie 30 proc. šilumos poreikio, likęs kiekis yra aukciono būdu superkamas iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Iš pastarųjų perkamos šilumos kaina, lyginant su praėjusių metų spaliu, pabrango apie 200 proc.“, – aiškina „Kauno energijos“ komercijos direktorius Tomas Janušas.

Jo teigimu, net ir esant tokioms išteklių brangimo tendencijoms, šilumos kaina Kaune šį šildymo sezoną išliks viena iš mažiausių Lietuvoje ir tarp didžiųjų šalies miestų. Įvertinant kuro kainų tendencijas, prognozuojama, kad vidutinė viso 2022–2023 m. šildymo sezono šilumos kaina Kaune bus iki 20 proc. mažesnė už vidutinę centralizuoto šildymo kainą Lietuvoje, o palyginti su individualaus šildymo alternatyvomis – gamtinių dujų katilais, šilumos siurbliais, mažesnė net 4–5 kartus.

Atnaujinus vamzdynus – iki 37 proc. mažesni šilumos nuostoliai

„Kauno energijos“ Tinklo valdymo skyriaus vadovas Audrius Pupininkas atkreipia dėmesį, kad į rekordines aukštumas šoktelėjusias energijos išteklių kainas amortizuoja geras pasiruošimas sezonui. Atlikti profilaktiniai ir į ilgalaikę perspektyvą orientuoti darbai, priimti sprendimai padės šilumą gaminti ir tiekti efektyviau.

„Ruošiantis naujam šildymo sezonui, šiemet rekonstruota rekordiškai daug – net apie 14 kilometrų – vamzdynų. Šiuo metu baigiami aplinkos tvarkymo darbai. Skaičiuojama, kad naujai pakloti vamzdynai tarnaus ne mažiau 30 metų. Jų dėka trasose ženkliai sumažės šilumos nuostoliai. Pavyzdžiui, rekonstravus vieną seniausių magistralinių vamzdynų Žaliakalnyje, metiniai šilumos nuostoliai šioje atkarpoje sumažės apie 37 proc.“, – sako A. Pupininkas.

Iki šildymo sezono pradžios „Kauno energija“ taip pat atliko 69 hidraulinius bandymus, kurių metu aptikta 119 vamzdynų nesandarumų. Dauguma jų atsirado dėl išorinės korozijos ir jau yra pašalinti, todėl vamzdynų avarijų tikimybė šildymo sezono metu sumažinta iki minimumo.

Prijungtas Aleksotas ir Sargėnai

Šiais metais „Kauno energijai“ užbaigus vieną didžiausių šalies istorijoje centralizuotų miesto šilumos tinklų plėtros projektų, prie miesto bendro šilumos tinklo prijungtas Aleksotas, o taip pat – Sargėnai. Šiuose mikrorajonuose vartotojai iki šiol šiluma buvo aprūpinami iš vietinių bendrovės dujinių katilinių. Aleksote buvo sunaudojama apie 10 proc. bendro „Kauno energijos“ suvartojamo metinio gamtinių dujų kiekio, Sargėnuose – 5 proc.

Kitų metų planuose – tolimesnė integruoto šilumos tinklo plėtra Šančiuose ir Panemunės prijungimas. Šiuo metu Panemunėje veikiančiose trijose „Kauno energijos“ dujinėse katilinėse sunaudojama apie 22 proc. dujų, lyginant su bendru „Kauno energijos“ metiniu dujų sunaudojimu Kauno miesto šilumos gamybai.

Per ateinančius trejus metus bendras gamtinių dujų sunaudojimas šilumos gamyboje bus sumažintas perpus – iki vos 5 proc., taip didinant žalios iš biokuro pagamintos šilumos vartojimą, mažinant CO2 išmetimus ir šilumos kainą.

Ilgalaikis bendrovės strateginis tikslas – visiškai atsisakyti dujų naudojimo šilumos gamybai.

Šilumą gamins 10 proc. efektyviau

Siekiant ženkliai padidinti šilumos gamybos efektyvumą, „Kauno energijos“ biokuro katilinėse diegiami inovatyvūs absorbciniai šilumos siurbliai su kondensaciniais ekonomaizeriais.

Petrašiūnų elektrinėje esančioje biokuro katilinėje šiemet įdiegtas 2,4 MW absorbcinis šilumos siurblys su antro lygio kondensaciniu ekonomaizeriu, kuris leidžia dalį dūmuose esančios šilumos susigrąžinti ir patiekti į tinklą. Tai katilinės efektyvumą padidino 10 proc. (iš to paties biokuro kiekio bus pagaminama 10 proc. daugiau šilumos). Šiam projektui iš viso buvo skirta virš 1,1 mln. eurų. 30 proc. investicijų finansuota iš Aplinkos ministerijos Klimato kaitos programos lėšų.

Per artimiausius trejus metus numatyta absorbcinius šilumos siurblius įrengti visose didžiausiose „Kauno energijos“ biokuro katilinėse.

Žalia elektra – 100 proc. iš nuosavų elektrinių

Mažindama reikšmingai išaugusias sąnaudas už elektrą, kurios daug sunaudojama šilumos gamybai ir tiekimui, „Kauno energija“ investuoja į nuosavas saulės elektrines ir organinio Renkino ciklo (ORC) principu veikiančias elektrines. Jos biokuro katilinėse, panaudojant organinio skysčio garą, gamins elektros energiją šilumos gamybos ir tiekimo reikmėms.

„Kauno energija“ numato per ateinančius dvejus metus 100 proc. apsirūpinti elektros energija iš savo įrengtų elektrinių. Įgyvendinus šį tikslą per metus bus sutaupoma 1,5–2 mln. eurų. Tai leis sumažinti šilumos kainą vartotojams.

Bendrovė parengiamuosius darbus nuosavos elektros gamybai pradėjo 2020 m. dar iki elektros kainų šuolio. Šiuo metu jau įrengta apie 600 kW galios saulės elektrinių ant katilinių stogų, vyksta likusių jėgainių montavimo darbai, artimiausiu metu bus pradėtos ir dviejų didesnių saulės elektrinių parkų statybos.

2023 m. pradžioje bendra „Kauno energijos“ valdomų saulės elektrinių galia sieks apie 2 megavatus. Per ateinančius dvejus metus planuojama papildomai įrengti dar apie 3 megavatus saulės elektrinių, taip pat visose didžiausiose savo biokuro katilinėse sumontuoti ORC elektrines.