„Kauno energija“, centralizuotai miesto šiluma aprūpinanti 122 tūkst. vartotojų ir 3,5 tūkst. komercinių objektų Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke, suskaičiavo, kiek už lapkritį tiektą šilumą mokės vartotojai. Sąskaitų dydžiams didelės įtakos turėjo šalčiausias pastaraisiais metais lapkritis, lėmęs didesnį nei tikėtasi suvartotos šilumos kiekį.
Kauniečius pasiekia sąskaitos už lapkritį tiektą šilumą: skelbiami sąskaitų vidurkiai
Kaip teigia Klientų
administravimo skyriaus vadovė Laura Jankauskienė, nerenovuotame name
gyvenantys kauniečiai už 50 kv. m. buto šildymą lapkritį vidutiniškai mokės po
66,89 eurus. Tokio paties dydžio, tačiau renovuotame daugiabutyje būstą
turintys vartotojai sulauks 42 proc. mažesnės sąskaitos – mokės maždaug 39,13
eurų. Naujos statybos 50 kv. m. bute gyvenantys kauniečiai vidutiniškai mokės 35,95
eurus.
Kaina už suvartotos šilumos kilovatvalandę
buitiniams vartotojams lapkričio mėnesį siekė 9,19 ct be PVM ir yra mažesnė už
šalies vidurkį bei viena mažiausių Lietuvoje.
Priklauso nuo suvartoto
šilumos kiekio
„Mokėjimų už šilumą dydis
priklauso ne tik nuo šilumos
kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio pastate. Kuo šilumos
suvartojama daugiau, tuo didesnės sąskaitos klientus pasiekia“, – komentuoja L.
Jankauskienė ir priduria, kad 2022-ųjų lapkritis buvo šalčiausias per
pastaruosius trejus metus, todėl tam pačiam plotui apšildyti gyventojai šįsyk suvartojo
daugiau šilumos.
Šių metų lapkritį vidutinė paros
temperatūra buvo 1,3 laipsnio žemesnė nei praėjusiais metais ir net 2,6
laipsniais žemesnė nei 2020 m.
Bendras šilumos suvartojimas
Kauno mieste lapkritį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo
daugiau nei 5 proc. Labiausiai suvartojimas augo – 12 proc. – renovuotose
daugiabučiuose, turinčiuose ir alternatyvius šilumos šaltinius (dujinius
katilus, šilumos siurblius).
L. Jankauskienė atkreipia dėmesį,
jog pradėjus spausti šalčiams, šilumos suvartojimas pastatuose dar didės. Todėl
norint sumažinti būsimas sąskaitas už šildymą, patariama jau dabar pasirūpinti tinkama
šilumos punktų ir vidinių karšto vandens sistemų būkle – pasidomėti, ar šiluma
neprarandama dėl atsiradusių defektų, prastai izoliuotų vamzdynų.
Dideli šilumos kiekiai prarandami
ir per nesandarias bendro naudojimo patalpų duris, langus. Todėl, norint
sumažinti šilumos nuostolius pastate, jas taipogi būtina užsandarinti. Svarbu
žinoti, jog prisidėti prie efektyvaus šilumos vartojimo pastate gali kiekvienas
daugiabučio gyventojas. Apie būdus, kaip tai padaryti, galima sužinoti čia.
Šilumos kaina Kaune mažėja
Klientų administravimo sk.
vadovė, kalbėdama apie 2022–2023 m. šildymo sezono sąskaitų dydžius, atkreipia
dėmesį, jog, prasidėjus šildymo sezonui, „Kauno energijos“ klientams šilumos
kaina trečią mėnesį iš eilės mažėja.
„Jei spalį suvartotos šilumos
kilovatvalandė gyventojams kainavo 9,50 ct be PVM, tai lapkritį – 9,19 ct be
PVM, o gruodį kaina yra mažesnė nei 9 ct – siekia 8,98 ct be PVM. Lyginant gruodžio
mėnesio kainą su lapkričio, kilovatvalandės kaina už šilumą Kaune mažėjo 2,28
proc., o lyginant su spalio kaina – beveik 6 proc.“, – teigia L. Jankauskienė.
Šilumos kainos mažėjimą
pastaruosius du mėnesius lėmė atpigusios gamtinės dujos ir biokuras. Lapkritį, lyginant
su spaliu, „Kauno energija“ gamtinių dujų įsigijo 39 proc. pigiau, o gruodį,
lyginant su lapkričiu – 7 proc. Biokuras atitinkamai pigo 3 ir 9 proc. Tuo
tarpu iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) supirkta šiluma pabrango –
lapkritį 14 proc., gruodį – 1 proc.
Daugiau informacijos apie šilumai
pagaminti reikalingų energijos išteklių kainas ir jų pokyčius bei šilumos
kainas kituose šalies miestuose galima sužinoti Valstybinės energetikos
reguliavimo tarybos (VERT) tinklapyje.