„Kauno energijos“ strateginis tikslas – visiškai atsisakyti dujų

„2022-uosius galime simboliškai laikyti nauju „Kauno energijos“ veiklos etapu, kurio ilgalaikis strateginis tikslas – visiškai atsisakyti dujų naudojimo šilumos gamybai, „Kauno energijos“ vartotojams tiekiant žalią šilumą.

Šiemet žengtas svarbus žingsnis šio tikslo link – įvykdžius vieną didžiausių šalies istorijoje šilumos tinklų plėtros projektų, prie miesto bendro šilumos tinklo prijungėme Aleksotą, o taip pat – Sargėnus. Šiuose mikrorajonuose vartotojai iki šiol šiluma buvo aprūpinami iš vietinių „Kauno energijos“ dujinių katilinių. Kitų artimiausių metų planuose – tolimesnė tinklo plėtra Šančiuose ir Panemunės mikrorajono prijungimas“, – sako „Kauno energijos“ generalinis direktorius Tomas Garasimavičius.

Vykdomų bendro (integruoto) šilumos tinklo plėtros projektų mastą iliustruoja iškalbingas faktas – bendrai pagal gyventojų skaičių Aleksotas, Sargėnai ir Panemunė prilygsta Utenos dydžio miestui. Įvykdžius minimus projektus, dujų suvartojimas bendrame Kauno miesto šilumos gamybai naudojamų energijos išteklių balanse sumažės iki 5 proc.

Dujų vartojimo minimizavimas padės siekti ilgalaikių „Kauno energijos“ tikslų: optimaliau išnaudojant „Kauno energijos“ šilumos gamybos pajėgumus, pigesne iš biokuro pagaminta šiluma aprūpinti daugiau vartotojų; mažinti šiltnamio efektą stiprinančio CO2 išmetimus; sudaryti galimybes prie miesto šilumos tinklo prisijungti naujiems vartotojams.

Nuoseklūs ir sistemingi veiksmai

Nuoseklią ir efektyvią iškastinio kuro ir CO2 išmetimo į aplinką mažinimo strategiją „Kauno energija“ vykdo jau dešimtmetį. Pirmieji darbai – buvo modernizuotos didžiausios Kauno dujinės elektrinės ir katilinės,  įdiegti nauji šilumos gamybos iš biokuro pajėgumai Petrašiūnų elektrinėje, „Šilko“, „Inkaro“ katilinėse.

Pagrindiniu šilumos gamybos šaltiniu tapus biokurui, šilumos kainą pavyko sumažinti apie 57 proc. (skaičiuojant iki Rusijos karo Ukrainoje sukeltos energetikos krizės), o dujų naudojimas bendrame Kauno miesto šilumos gamybai naudojamų energijos išteklių balanse sumažėjo iki 10 proc.

Kauno išskirtinumas – individualių namų kvartalai

Lyginant su kitais šalies didmiesčiais, Kauno miestas išsiskiria tuo, kad pakankamai didelės jo dalys (mikrorajonai, kvartalai) yra nutolę ir izoliuoti nuo pagrindinės išvystytos miesto šilumos tinklo infrastruktūros, ir turi savo atskirą vamzdynų tinklą, kuriuo šiluma vartotojai aprūpinami iš vietinių dujinių katilinių.

Tokia situacija istoriškai susiklostė praėjusiame amžiuje. Kauniečiai statėsi daug individualių namų Aleksote, Vilijampolėje, Žaliakalnyje, Panemunėje, Šančiuose, o tokios individualių namų zonos nebuvo prioritetinės vystant bendrą miesto šilumos tinklą.

Iki šių metų pradžios „Kauno energijos“ izoliuotame tinkle veikė 22 dujinės katilinės. Per 2021-ųjų metų šildymo sezoną jose suvartotas dujų kiekis sudarė beveik 50 proc. viso įmonės dujų suvartojimo. Kauno mieste didžiausią izoliuoto tinklo infrastruktūrą turi Aleksotas, Panemunė ir Sargėnai, taip pat – Žemieji Šančiai, po vieną katilinę veikia Palemone, Vilijampolėje.

Inžinerinis iššūkis – trasos per upę

Šiemet prie Kauno miesto bendro (integruoto) šilumos tinklo 4 kilometrų ilgio trasa prijungti du izoliuoti tinklai Aleksote, į kuriuos šilumą tiekdavo didelės dujinės katilinės Antanavos gatvėje ir Lakūnų plente. Praėjusį šildymo sezoną jose buvo sunaudota apie 10,5 proc. dujų, skaičiuojant nuo bendro įmonės dujų suvartojimo.

Prie bendro miesto šilumos tinklo šiemet prijungiamos ir 6 individualios katilinės Sargėnuose, kuriose buvo sunaudoti beveik 5 proc. dujų, skaičiuojant nuo bendro įmonės dujų suvartojimo.

Ateinančiais metais „Kauno energija“ vykdys dar vieną didelį šilumos tinklo infrastruktūros plėtros projektą – prie Kauno miesto integruoto tinklo bus prijungta Panemunė. Joje veikiančiose trijose „Kauno energijos“ dujinėse katilinėse 2021-2022 m. metų šildymo sezoną buvo sunaudota apie 22 proc. dujų, skaičiuojant nuo bendro per sezoną sunaudoto bendrovės dujų kiekio.

„Aleksoto ir Panemunės prijungimo projektai yra nemažas inžinerinis iššūkis, nes reikėjo rasti sprendimus vamzdynų nutiesimui tiltais per upę, o Aleksoto atveju – ir į kalną, todėl įrengėme siurblinę, kurios pagalba šiluma vamzdynais pakils į statų kalną. Darbus įgyvendinti pavyksta sklandžiai. Tikimės, kad ši plėtra padės dar efektyviau šiluma aprūpinti kauniečius“, – sako „Kauno energijos“ Tinklo valdymo skyriaus vadovas Audrius Pupininkas.

Dujos – tik šalčiausiais laikotarpiais

Kaune dalis nutolusių ir prie bendro šilumos tiekimo tinklo neprijungtų vartotojų šiluma aprūpinami iš „Kauno energijos“ vartotojų pastatuose įrengtų individualių dujinių katilinių. Bendrovė įvertino kiekvieno tokio pastato prijungimo prie bendro miesto šilumos tinklo ekonominį tikslingumą. Ten, kur pajungimas ekonomiškai neefektyvus, dujinės katilinės  bus pakeistos šilumos siurbliais. Pagrindinis jų privalumas, palyginti su dujiniais katilais – gamindami šilumą siurbliai į aplinką neišskiria į aplinką CO2, veikia efektyviau.

„Prie miesto bendro tinklo prijungus izoliuotus rajonus ir nutraukus juose veikusių vietinių dujinių katilinių eksploataciją, mūsų bendrame tinkle liks kelios katilinės, kuriose šiluma bus gaminama iš alternatyvių šilumos šaltinių, o dujos bus naudojamos tik pačiais šalčiausiais žiemos laikotarpiais, kai reikia greitai reaguoti į temperatūros svyravimus. Jau esame pradėję akumuliacinės talpos Petrašiūnų elektrinėje projektavimo darbus, kuri leis subalansuoti šilumos gamybą šalčiausias laikotarpiais ir išvengti dujų naudojimo“, – aiškina „Kauno energijos“ Gamybos skyriaus vadovas Ernestas Verikas.

„Kauno energija“ šilumą šiuo metu tiekia 122 tūkst. vartotojų ir 3,5 tūkst. verslo objektų Kauno mieste, rajone ir Jurbarke, prižiūri 410 km besitęsiančias šilumos trasas. Bendrovės duomenimis, centralizuotai tiekiamą šilumą Kaune renkasi 90 proc. naujų pastatų statytojų