Lapkričio šilumos kaina Kaune: 40 proc. mažesnė už didžiausią šalyje

Lapkričio šilumos kaina Kaune: 40 proc. mažesnė už didžiausią šalyje

Lapkritį Kaune šilumos kaina išlieka tarp mažiausių Lietuvoje ir siekia 7,20 ct/kWh (be PVM). Ji yra beveik 40 proc. mažesnė už didžiausią šilumos kainą Lietuvoje (11,50 ct/kWh, be PVM).

Lietuvoje centralizuotai šilumą tiekia apie 50 įmonių. VERT duomenimis, brangiausia šilumos kainas Lietuvoje lapkritį siekia 11,5 ct/kWh (be PVM), Kaune ir kituose didmiesčiuose šilumos kaina yra beveik dvigubai mažesnė. Lyginant su brangiausia šalyje šilumos kaina, Kaune ji yra beveik 40 proc. mažesnė.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, palyginti su spaliu, kilovatvalandės kaina Lietuvoje lapkritį didėja 11,46 proc. Panašiai – apie 12 proc. –šilumos kaina, palyginti su spaliu, lapkritį didėja ir Kaune.

Pagrindinė tokio kainos pokyčio Kaune priežastis – 35 proc. padidėjusi nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) parduodamos šilumos kaina. NŠG pagaminta šiluma sudaro apie du trečdalius vartotojams tiekiamos šilumos kiekio. „Kauno energijos“ gaminamos šilumos kaina nedidėjo.

„Šiltuoju metų laikotarpiu ir šildymo sezono pradžioje šiluma visada būna pigesnė, orams šąlant ir sezonui įsibėgėjant, kaina, dėl išaugusios kuro kainos ir padidėjusio šilumos poreikio, didėja“, – aiškina „Kauno energijos“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas Šarūnas Bulota.

„Kauno energijos“ specialistai atkreipia dėmesį, kad šildymo sąskaitų dydžiui didžiausios įtakos turi ne šilumos kaina, kuri ženkliai nesikeičia, o pastato sandarumas – ar šiluma naudojama efektyviai, ar išeina pro nesandarius langus, duris, sienas ar vidinė pastato šildymo sistema veikia efektyviai. Gyventojai moka už sunaudotos šilumos kiekį – kuo pastatas sandaresnis, efektyviau naudojama šiluma, tuo ir sąskaitos mažesnės.

Jei daugiabučių namų gyventojai pastebi, kad prasidėjus šildymo sezonui radiatoriai nešyla ar šyla netolygiai, turėtų iš karto kreiptis į savo namo administratorių ar bendrijos pirmininką, kurie yra atsakingi už pastato vidines šildymo ir karšto vandens sistemas. Atkreiptinas dėmesys, kad šilumos tiekėjas šilumą tiekia iki pastato įvado, o už vidines pastato šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas.

Centralizuotai miesto šilumą Kauno miestui ir rajonui bei Jurbarkui tiekianti bendrovė „Kauno energija“ šilumą ir karštą vandenį tiekia daugiau nei 124 tūkst. vartotojų Kauno mieste ir rajone bei Jurbarke.