Liepos mėnesį Kauno miesto, rajono ir Jurbarko gyventojai, besinaudojantys bendrovės „Kauno energija“ tiekiamos šilumos paslaugomis, už suvartotą šilumos kiekį mokės mažiausiai, palyginti su kitais didžiaisiais šalies miestais. Kilovatvalandės kaina už šilumą kauniečiams siekia 5,18 ct (su PVM) ir yra 1,22 cento mažesnė nei birželį.
Mažiausia šilumos kaina liepą tarp didžiųjų miestų – Kaune
Šiltuoju metų laiku centralizuotai tiekiama miesto šiluma
naudojama karštam vandeniui ruošti bei pastoviai temperatūrai vonioje palaikyti.
Brangstant energijos ištekliams, „Kauno energija“ mažiausias
šilumos kainas vartotojams gali pasiūlyti dėl ilgametės, sėkmingai įgyvendintos
ir tęsiamos strategijos, orientuotos į atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimą šilumos gavybos procese. Taip pat – dėl įmonės veiklos optimizavimo
ir sėkmingai įgyvendinamų technologinių sprendimų, padedančių ne tik sumažinti
galutinę šilumos kainą vartotojams, bet ir į aplinką išmetamo CO2 kiekį.
Apie
90 proc. šilumai pagaminti reikalingos energijos bendrovė išgauna iš biokuro. Nors biokuro bei gamtinių
dujų kainų padidėjimas neišvengiamai paveikia ir miesto šilumos kainas,
centralizuotai tiekiama miesto šiluma Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke išlieka
pigiausiu būdas šildytis lyginant su alternatyvomis – elektra ar iškastiniu
kuru.
Siekdama užtikrinti patikimą ir efektyvų miesto
šilumos tiekimą vartotojams, „Kauno energija“ kasmet atnaujina didžiausią
riziką keliančias vamzdyno atkarpas. Liepos pradžioje Žaliakalnyje prasidėjo
dar sovietmečių paklotų vienų seniausių Kaune magistralinių
vamzdynų rekonstrukcija. Skaičiuojama, kad nauji 500 metrų ilgio poliuteranu
izoliuoti vamzdynai tarnaus ne mažiau 30 metų, o šilumos tiekimo nuostoliai
sumažės beveik 40 proc.
Bendrovė iki naujojo šildymo sezono pradžios iš viso planuoja rekonstruoti rekordiškai daug – 14 kilometrų – susidėvėjusių šilumos tinklų Šilainiuose, Žaliakalnyje, Dainavoje, Eiguliuose. Tam paruošta 19 projektų, kurių bendra vertė siekia beveik 11 mln. eurų.