Iš esmės technologiškai atsinaujinanti „Kauno energija“ šiemet rekonstravo vieną svarbiausių patikimo šilumos tiekimo garantų – Petrašiūnų elektrinės vandens perpumpavimo siurblinę.
Nauja Petrašiūnų elektrinės „širdis“: rekonstruota vandens perpumpavimo siurblinė
Kauno reljefas – kalvotas, todėl patikimam šilumos tiekimui tik katilinių, kuriose gimsta šiluma, ir vamzdynų tinklo, kuriuo šiluma atkeliauja iki vartotojų, neužtenka. Visos šilumos tiekimo sistemos „širdis“ – vandens perpumpavimo siurblinės, kurios 450 km ilgio vamzdynais varinėja šilumą (termofikacinį vandenį) po visą miestą.
Vos pasibaigus praėjusiam šildymo sezonui prasidėjo
didžiausio ir svarbiausio „Kauno energijos“ objekto – Petrašiūnų elektrinės – siurblinės
rekonstrukcija. Iššūkių vykdant šį projektą netrūko: visus darbus reikėjo
atlikti iki naujo šildymo sezono pradžios bei užtikrinti, kad Petrašiūnų
gyventojams nebūtų nutrauktas karšto vandens tiekimas.
„Perpumpavimo siurblinė yra vienas svarbiausias katilinės
mazgų. Tai – „butelio kakliukas“, be kurio Petrašiūnų elektrinė negalėtų tiekti
šilumos į centralizuotus miesto tinklus“, – projekto svarbą paaiškino „Kauno
energijos“ Projektų valdymo skyriaus vadovo pavaduotojas Robertas Kalėda.
Kolegą papildė Gamybos skyriaus projektų vadovas Laurynas
Stagis: „Dėl išskirtinio Kauno miesto reljefo, perpumpavimo siurblinės yra būtinos
sujungiant visus mikrorajonus į bendrą šilumos tiekimo tinklą.
Šiuo atveju, dėl aukščių skirtumo tarp Žaliakalnio ir
Petrašiūnų, atsiranda didelis – apie 4 barų – slėgių skirtumas, todėl į
Petrašiūnus tiekiamo termofikacinio vandens slėgis, slėgio reguliatoriaus
pagalba, redukuojamas, o grįžtantis iš Petrašiūnų termofikatas, siurblių pagalba,
perpumpuojamas į aukštesnio slėgio grįžtamą liniją.
Jei siurblinės nebūtų, Petrašiūnai turėtų būti šildomi iš
atskiros katilinės, o ne iš bendro tinklo, kadangi tokio aukšto slėgio vandens negalima
tiekti į vartotojų šildymo sistemas – jos būtų sugadintos“.
R. Kalėda paminėjo, kad į šio išskirtinai svarbaus projekto
įgyvendinimą įsitraukė ir reikšmingą indėlį įnešė beveik visų įmonės skyrių
darbuotojai. Ypatinga padėką jis skyrė L. Stagiui, kuris pasiūlė sprendinį,
leidusį kardinaliai sumažinti projekto įgyvendinimo kaštus: buvo įrengta laikina
siurblinė, mažiausiomis sąnaudomis užtikrinusi karšto vandens tiekimą Petrašiūnams.
„Dėl termofikacinio tinklo schemos ypatumų slėgio, slėgio
reguliatorius buvo įrengtas šiluminėje kameroje, o perpumpavimo siurblys
įrengtas Petrašiūnų elektrinės teritorijoje“, – technologinius užkulisius
atskleidė L. Stagis.
595 tūkst. eurų (be PVM) vertės projekto įgyvendinimas – nuo
projekto parengimo iki eksploatacijos – truko apie pusantrų metų.