Naujų miesto šilumos tiekimo tinklų projektas Ž. Šančiuose: dažniausiai užduodami klausimai

Aktyvūs Žemųjų Šančių bendruomenės nariai iki susirinkimo ir jo metu uždavė nemažai klausimų apie naujų šilumos tiekimo tinklų projektą. Siekiant, kad su informacija galėtų susipažinti visi besidomintys šiuo projektu, atsakymais į iškeltus klausimus ir pateiktus pasiūlymus dalinamės AB „Kauno energija“ internetinėje svetainėje. 

Kodėl buvo pradėti projektuoti nauji centralizuotai tiekiamos šilumos tinklai Žemuosiuose Šančiuose, ties Nemuno krantine? 

„Kauno energija“ nuolat stebi ir vertina centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) plėtros galimybes. Tinklai tiesiami įvertinant ir dabartinius gyventojų bei verslo poreikius, ir miesto vystymosi perspektyvas 30-40 metų laikotarpiu. 

Gavus  daugiabučių namų bendrijų prašymus prisijungti prie CŠT bei įvertinus galimybes panaikinti keturiems daugiabučiams šilumą tiekiančią „Kauno energijos“ izoliuoto šilumos tinklo dujinę katilinę (Nemuno kr. 22), buvo pradėtas naujų šilumos tinklų projektavimo projektas. 

Prie naujų CŠT tinklų bus prijungti 249 namų ūkiai (7 daugiabučiai) – Kranto al. Nr. 48., Nr. 50 ir Nr. 52 bei, panaikinus izoliuotą šilumos perdavimo tinklą, Kranto al. Nr. 14 ir Nr.16, Nemuno kr. Nr. 22. ir Nr. 30. 

Teikti prašymus prisijungti prie CŠT tinklų gali ir kiti Žemųjų Šančių gyventojai – visus gautus prašymus „Kauno energija“ svarstys ir įvertins. Daugiau informacijos apie centralizuotai tiekiamą miesto šilumą ir kaip tapti „Kauno energijos“ klientu rasite: www.kaunoenergija.lt/miesto-silumos-tiekimas arba tel.: 0 800 11 011, el. paštu: info@kaunoenergija.lt 

Kas yra Projekto užsakovas? 

Projekto užsakovas yra „Kauno energija“. 

Ties kur prasideda ir baigiasi planuojami naujieji šilumos tiekimo tinklai Žemųjų Šančių rajone Kaune? 

Trasa prasideda nuo A. Juozapavičiaus pr. 139A esančios šilumos kameros ir baigiasi ties Kranto alėja 60. 

Kurioje vietoje bus tiesiama šiluminė trasa: žemutinėje terasoje (dviračių takas) ar viršutinėje? 

Nauji šilumos perdavimo tinklai bus tiesiami viršutinėje terasoje. 

Koks naujosios šiluminės trasos ilgis? 

Naujosios šiluminės trasos ilgis yra 1631,6 metrai. 

Kiek kainuos nauji šilumos tinklai? 

Šiam Projektui planuojama 984 tūkst. eurų investicija. Ši suma gauta atliktus preliminarius skaičiavimus, vadovaujantis statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo pagrindiniais principais, patvirtintais STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ bei UAB „Sistela“ statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis. 

Praktika rodo, kad, viešųjų pirkimų konkurso metu renkantis rangovą, galimas pradinės kainos mažėjimas. 

Kiek kainuos centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų prijungimas prie namo? 

Pasirašius naujo vartotojo sutartį CŠT tinklai iki namo šiluminio punkto patalpos projektuojami ir įrengiami „Kauno energijos“ lėšomis. 

Ar žmonės galės atsijungti nuo centrinio šildymo? 

Pastato, buto / patalpų atjungimą nuo centralizuoto šildymo sistemos reglamentuoja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės.

Ant planuojamos šilumos tinklų trasos yra vaikų žaidimų ir kitos aikštelės. Ar jos išliks? 

Taip, aikštelės išliks, nes jos gali būti ant šilumos tinklų. Įgyvendinus Projektą viskas bus atstatyta į buvusią situaciją. Tai bus įtraukta į techninį projektą. 

Ar naujų dangų dengti šiame Projekte nenumatyta? 

Naujų dangų dengti Projekte nenumatyta. 

Ar šiuo Projektu bus formuojami sklypai? 

Šiuo Projektu sklypai nebus formuojami. 

Kaip buvo parinkta naujų šilumos tinklų trasa? 

Buvo detaliai išanalizuoti 8 galimi trasos variantai, įvertinant ekonominį faktorių, jau paklotas požemines komunikacijas, galimybę užtikrinti galiojančiais teisės aktais nustatytas 5 metrų į abi puses nuo vamzdžio krašto apsaugos zonas ir pan. 

Išanalizavus 8 galimus bei papildomai įvertinus gautus gyventojų pasiūlytus trasos variantus, projektiniuose „Kauno energijos“ pasiūlymuose pateikiama nauja CŠT tinklų trasa yra pati optimaliausia trasa iki daugiabučių namų, iš kurių yra gauti prašymai prisijungti prie  miesto šilumos tinklų. 

Ar svarstyta naujus šilumos perdavimo tinklus tiesti per Danų ir Kranto 6-osios gatves? Ar svarstyta naujus šilumos perdavimo tinklus tiesti Kranto alėjos ribose?

Tiesti trasą per minimas gatves yra ekonomiškai nepatrauklu, nes beveik visa danga yra asfaltas, o „Kauno energijos“ projektiniame pasiūlyme pateikiamos trasos danga – žvyras ir žolė. Baigus statybos darbus privalu viską atstatyti į buvusią padėtį, todėl vėl pakloti naują asfaltą yra reikšmingai brangiau nei atstatyti žvyrą ir žolę. 

Taip pat svarbu paminėti, kad minimos gatvės yra siauros – 4-5 metrų pločio, privatizuoti žemės sklypai yra arti gatvės ribos, o, vadovaujantis „LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo“ 12 sk., 48 str., šilumos perdavimo tinklams yra nustatomos apsaugos zonos, kurios apima po 5 metrus į abi puses nuo vamzdžio krašto. 

Ar buvo padarytas alternatyvių šilumos perdavimo trasų kainų, ilgių palyginimas su Projekte planuojama trasa? 

Taip, „Kauno energija“ atlikto projektinių pasiūlymų ir gyventojų pasiūlytų trasų alternatyvų palyginimą:

* Preliminarūs skaičiavimai atlikti vadovaujantis statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo pagrindiniais principais, patvirtintais STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ bei UAB „Sistela“ statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis. 

Kada planuojamas Projekto įvykdymas? 

Naujus CŠT tinklus numatoma nutiesti 2022 m. 

Ar projektas yra suderintas su Kauno miesto vystymo generaliniu planu? 

Centralizuoto šilumos tiekimo  tinklų plėtros galimybės numatytos Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiajame plane. Žemieji Šančiai yra centralizuoto šilumos tiekimo zonoje. 

Kodėl nevyko kiekvieno buto gyventojų apklausa Kranto al. 48, 50, 52 namuose dėl prisijungimo prie CŠT? 

Prašymus dėl prijungimo prie CŠT tinklų „Kauno energija“ gauna iš daugiabučių namų bendrijų arba juos administruojančių įmonių. Taip buvo ir šiuo atveju. Bendrijos arba namų administratoriai patys pasirenka formą, kuria gyventojai išreiškia savo pritarimą ar nepritarimą jungtis prie CŠT tinklų. Bendrovė nerengia susirinkimų ar apklausų, kuriose gyventojai pareiškia savo valią ir rengia prašymus dėl prisijungimo prie CŠT tinklų. 

Ar buvo skaičiuota kiek nauja šilumos perdavimo tinklų trasa užims ploto? 

Nauji CŠT tinklai užims apie 15,7 tūkst. kv. m plotą. Pažymėtina, kad šilumos tinklai yra po žeme, todėl ant jų ir jų apsaugos zonose galima įvairi veikla. 

Kodėl planuojama atsisakyti „Kauno energijos“ dujinės katilinės Nemuno kr. 22, iš kurios izoliuotu šilumos perdavimo tinklu šildomi keturi daugiabučiai? 

Atsisakyti gamtinių dujų panaudojimo energijos gamybai yra vienas iš Europos žaliojo kurso, kurio laikosi „Kauno energija“, tikslų. Siekdama šių tikslų, bendrovė planuoja panaikinti izoliuoto šilumos tinklo dujinę katilinę. Panaikinus esamą izoliuoto tinklo dujinę katilinę Žemuosiuose Šančiuose sumažės aplinkos tarša: per metus bus išmetama 534 kg mažiau CO2 ir 170 kg mažiau azoto oksidų. 

Prisidėdama prie klimato kaitos švelninimo, aplinkos taršos mažinimo, „Kauno energija“ pastaraisiais metais reikšmingai sumažino iškastinio kuro naudojimą šilumai gaminti. Šiuo metu apie 90 proc. šilumos bendrovė pagamina iš atsinaujinančių energijos išteklių – biokuro. Atitinkamai sumažintas ir CO2 bei kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į aplinką. Nuo 2021 m. pradžios CO2 išmetimai į aplinką sumažinti 97,3 tonomis. 

Taip pat paminėtina, kad dujas naudojančioje „Kauno energijos“ katilinėje (Nemuno kr. 22) pagamintos šilumos savikaina yra didesnė už tiekiamos iš biokuro pagamintos šilumos savikainą.

Kas keisis autonominį dujinį šildymą turintiems gyventojams?

Autonominį dujinį šildymą turintys gyventojai nėra pateikę prašymo prisijungti prie CŠT tinklų, todėl jiems niekas nesikeis.

Projekte minima, kad Jūsų klientai yra Kranto al. 14, 16 (naujos statybos namas), 22 ir 30 namai, bet šie namai turi dujines katilines. Ar jos bus naikinamos?

Minimi namai atskirų dujinių katilinių neturi, šiluma šiems namams centralizuotai tiekiama iš ,,Kauno energijai“ priklausančios dujinės katilinės Kranto al. Nr. 22.

 Ties viduriniu  trijų penkiaaukščių bloku, Kranto al. 54, 56, 58, „Kauno švaros“ teigimu, dėl komunikacijų ir nepakankamo gylio negalima pastatyti didesnės talpos požeminių konteinerių, tai kaip šiluminei trasai atsiras vietos? Ar keičiamos bus visos komunikacijos? 

Komunalinių atliekų konteinerių įrengimo ir šilumos tiekimo tinklų tiesimo sąlygos ir reikalavimai skiriasi. Šiluminė trasa prie minimų namų yra suprojektuota laikantis visų teisės aktuose numatytų reikalavimų ir sąlygų, t.y. kliūčių ją tiesti nėra. Atsakyti dėl kitų komunikacijų gali jų savininkai. 

Ties trimis penkiaaukščių namų blokais iš Nemuno pusės yra požeminiai garažai, nuo kurių galinės ribos turi būti palikta 5 metrų apsauginė zona, ar nepamiršote jos pažymėti ir atitraukti savo projektuojamos trasos konstrukcijas? 

Projektiniuose šilumos tinklų pasiūlymuose išlaikoma 5 metrų apsaugos zona. 

Ar bus atliekamas poveikio aplinkai tyrimas? 

Pagal „LR Ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme“ numatytus reikalavimus, Projektui poveikio aplinkai tyrimo nereikia atlikti. Svarbu paminėti, kad požeminiai šilumos tinklai nedaro žalos gamtai. Juos nutiesus, viskas atstatoma į buvusią padėtį. 

Ar planuojama tiesiant trasą pjauti medžius? Kiek ir kokių? 

Į projektuojamų šilumos tiekimo tinklų zoną patenka 10 kertamų lapuočių medžių, 4 iš jų – invaziniai nevertingi medžiai (uosialapis klevas ir baltažiedės robinijos). Darbų vykdymo metu, įvertinus realią situaciją, bus siekiama vertingus medžius (ąžuoliuką, klevą) išsaugoti. 

Ar bus galima trasoje arba šalia jos sodinti medžius? 

„Kauno energija“ neprieštarauja medžių sodinimui trasos apsauginėse zonose, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju paruoštas apželdinimo apsaugos zonos ribose projektas turi būti suderinamas su „Kauno energija“. 

Ar „Kauno energija“, kaip trasos savininkė, gali sumažinti apsaugos zoną? 

Vadovaujantis LR Seimo priimto „LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo“ 12 sk. 48 str. šilumos perdavimo tinklams yra nustatomos apsaugos zonos, kurios apima ne mažiau kaip po 5 metrus į abi puses nuo vamzdžio krašto. 

Kaip Projekte paisoma vandens telkinių, šiuo atveju – Nemuno apsaugos juostos ir zonos? 

Pagal Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą, projektuojamas šilumos tinklas nepatenka į upės apsaugos juostą. Maksimalus apsaugos juostos plotis yra 25 metrai. Projekte visur yra išlaikomas maksimalus atstumas.