Nulinis PVM tarifas centralizuotam šildymui galios dar du šildymo sezonus. Supaprastinta ir kompensacijų skyrimo tvarka

Iki šiol centralizuotam šildymui taikytas 9 proc. PVM tarifas. Įsigaliojus įstatymo pataisoms, sąskaitos už suvartotą šilumą gyventojams sumažės beveik dešimtadaliu. Nulinis PVM tarifas bus taikomas visiems centralizuotai besišildantiems gyventojams. 

Seimui pritarus, supaprastinta ir kompensacijų skyrimo tvarka sunkiau besiverčiantiems – nuo šiol kompensacija bus skiriama ne trims mėnesiams kaip anksčiau, bet visam šildymo sezonui. Tai reiškia, kad prašymą skirti kompensaciją gyventojams pakaks pateikti vieną kartą. Svarbu žinoti, kad kompensacija skiriama ne tik šildymui, bet ir mokėjimams už karštą vandenį sumažinti arba pilnai padengti. 

Ši tvarka galioja prašymams, užpildytiems po šių metų rugsėjo 1 d. Todėl gyventojams, prašymus kompensuoti būsto šildymo ir karšto vandens išlaidas jau pateikusiems, papildomai nieko daryti nereikia.

Tiems, kurie prašymų dar nepateikė, nerimauti neverta – kompensacijos bus skiriamos ir atbuline data. T. y. už visą šildymo sezoną nepriklausomai nuo to, kada asmuo dokumentus užpildė. Pavyzdžiui, jeigu prašymą padengti būsto šildymo ir karšto vandens išlaidas pateiksite 2023 m. balandžio mėnesį, kompensacija galės būti grąžinama už 2022 m. spalio, lapkričio, gruodžio, sausio, vasario ir kovo mėnesius. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, teisę į  būsto šildymo išlaidų kompensaciją 2022–2023 ir 2023–2024 m. šildymo sezonų metu įgis apie 20–30 proc. daugiau šalies gyventojų nei iki šiol, nes pretenduoti į lengvatą galės ir dalis vidutines pajamas gaunančių asmenų.

Pasitikrinti ar Jums priklauso kompensacija šildymui ir karštam vandeniui galite www.spis.lt svetainėje, pasinaudoję būsto šildymo kompensacijų skaičiuokle. 

SVARBU. Iki 2024 m. balandžio 30 d. pratęstas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas nuosavybės teise turimas asmenų turtas, tačiau vertinamos už kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą įgytos pajamos. Pavyzdžiui, vertinamos lėšos už komercinės paskirties patalpų, būstų, žemės sklypų, automobilių nuomą ar pardavimą. 

Tikslinga žinoti, jog apskaičiuojant pajamas neįskaitoma ir darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), taip pat – išmokos vaikui (-ams).

Gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (294 EUR) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 EUR) vienam gyvenančiam asmeniui.

PAVYZDŽIAI, KIEK TURĖTŲ MOKĖTI NAMŲ ŪKIS, PRITAIKIUS ŠILDYMO KOMPENSACIJĄ:

• Vidutinę senatvės pensiją (su būtinuoju stažu) 513 EUR gaunantis ir vienas gyvenantis pensininkas už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 7,20 EUR.

• Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 1099 EUR į rankas (2 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) nemokėtų nieko. 100 proc. kompensuotų valstybė. 

• Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 2174,80 EUR į rankas (2 VDU), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 45,51 EUR, likusią dalį kompensuotų valstybė.

• Penkių asmenų šeima (2 tėvai ir 3 vaikai), gaunanti 2724,45 EUR į rankas (2 VDU ir 1 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (80 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 43,71 EUR, likusią dalį kompensuotų valstybė.

• Trijų asmenų šeima (vienišas tėtis/mama ir 2 vaikai), gaunanti 2174,80 EUR į rankas (2 VDU), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (60 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 53,16 EUR, likusią dalį kompensuotų valstybė.

• Trijų asmenų šeima (2 tėvai ir 1 vaikas), gaunanti 1637,05 EUR į rankas (1 VDU ir 1 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (60 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 34,58 EUR, likusią dalį kompensuotų valstybė.