Šildymo sezonui Kaune pasiruošta: trasos rekonstruotos, katilinės paruoštos darbui

Kaip ir ankstesniais metais, centralizuotai Kauno miestui, rajonui ir Jurbarkui šilumą tiekiančios bendrovės „Kauno energija“ kaina bus mažesnės už šalies vdurkį, o didžiausią įtaką jai darys kuro, iš kurio gaminama šiluma, ir elektros kainos. Palyginti su rugsėju, spalį šilumos kaina Kaune mažėjo nuo 6,16 iki 6,07 ct/kWh.

Daugiabučių namų gyventojams primenama, kad jie gali nelaukti kol bus paskelbta oficiali šildymo sezono pradžia ir šildytis pradėti anksčiau – vos keletą eurų siekiančios šildymo sąskaitos už pereinamąjį laikotarpį užtikrina komfortą ir ligų prevenciją.

Atnaujaujinta beveik 80 proc. magistralinių vamzdynų

„Kauno energijos“ Tinklo valdymo skyriaus vadovas Vaidas Mockevičius sako, kad pasiruošimas 2024-2025 m. šildymo sezonui, kaip įprasta, prasidėjo iškarto pasibaigus 2023–2024 m. šildymo sezonui. Nuo pavasario iki kalendorinio rudens pradžios visame 450 kilometrų besidriekiančiame įvairaus skersmens miesto šilumos tinkle atlikti hidrauliniai bandymai.

„Hidraulinių bandymų metu vamzdynuose sukeliamas aukštas slėgis, kuris parodo silpnąsias vietas – nesandarumus, korozijos pažeistas vietas. Šiemet tokių defektų aptikome virš 150. Visi jie iki šildymo sezono pradžios yra pašalinami ir taip užtikrinamas patikimas šilumos tiekimas, mažinami šilumos nuostoliai“, – aiškina V. Mockevičius.

Šį tarpsezonį tinklo rekonstrukcijos vyko Senamiestyje, Aleksote, Žaliakalnyje, Vilijampolėje, Naujamiestyje. Rekonstruotose atkarpose šilumos nuostoliai mažėja daugiau kaip 30 proc., o tai ilalaikėje perspektyvoje prisideda prie šilumos kainos mažėjimo. Šiuo metu Kaune atnaujinti 76 proc. magistralinių vamzdynų.

Prijungta Panemunė

Sekmingai įgyvendinamas vienas svarbiausių ir didžiausių šio sezono „Kauno energijos“ projektų – šilumos tinklo statyba į Panemunės mikrorajoną. Vamzdynai, penkių projekto etapų metu, nutiesti nuo A. Juozpavičiaus pr., per Panemunės tilto apačią iki Vaidoto g. statomo Panemunės baseino – iš viso beveik 4 km ilgio trasa.

Vykdydama tinklo plėtrą bendrovė įgyvendina užsibrėžtus strateginius tikslus – mažinti iškastinio kuro šilumos gamybai naudojimą ir CO2 išmetimus, suteikti galimybę prie miesto šilumos tinklo prisijungti naujiems vartotojams ir taip užtikrinti galimybę naudoti tvariai pagamintą žalią šilumą.

Rekonstruotos pagrindinės siurblinės

Šiltasis metų laikotarpis – pats darbymetis ir „Kauno energijos“ valdomose katilinėse. Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste, 11 izoliuoto tinklo ir 26 vietinės (buitinės) katilinės Kaune bei 2 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės.

„Kauno energijos“ Gamybos skyriaus vadovas Ernestas Verikas pasakoja, kad nemažas iššūkis kasmet tenka iki naujo šildymo sezono atlikti ir profilaktinius biokuro pakurų valymo, katilų bei kitų įrenginių remonto darbus, įgyvendinti iš anksto suplanuotus įrangos diegimo, modernizavimo bei sistemų automatizavimo projektus.

„Šiemet didžiausi ir svarbiausi mūsų projektai – Petrašiūnų elektrinės bei „Pergalės“ katilinės perpumpavimo siurblinių rekonstravimas. Kol vyko rekonstrukcijos darbai, įrengėme laikiną siurblinę, kad Petrašiūnų gyventojai būtų aprūpinami karštu vandeniu, nesutriktų miesto šilumos tinklo funkcionavimas“, – teigia E. Verikas.

Efektyvesnė šilumos gamyba

Tarp svarbesnių įgyvendinamų projektų specialistas taip pat paminėjo termofikacinio vandens minkštinimo įrenginių įrengimą Petrašiūnų elektrinėje, dyzelinių elektros generatorių įrengimą „Šilko“ bei Pergalės katilinėse, „Nemuno“ katilinės dūmų valymo įrenginių modernizavimą, Girionių katilinės modernizavimą įrengiant naują aukšto efektyvumo biokuro katilą su kondensaciniu ekonomaizeriu.

„Tai tik keletas šią vasarą įvykdytų projektų, kuriais nuosekliai siekiame šilumą gaminti dar efektyviau, tvariau, švariau. Kartu tai reiškia ir mažesnę šilumos kainą ilgalaikėje perspektyvoje, nes iš to paties kuro kiekio pagaminame daugiau šilumos, tiekdami patiriame mažesnius šilumos nuostolius. Taip pat bendrovė nuosekliai savo reikmėms įrenginėja saulės elektrines, kurios padeda amortizuoti dideles šilumos gamybos ir tiekimo elektros sąnaudas“, – sako E. Verikas.

„Kauno energija“ centralizuotai tiekiama miesto šiluma aprūpina daugiau nei 124 tūkst. vartotojų Kauno mieste, rajone ir Jurbarke. Bendrovė yra ir karšto vandens tiekėja.

Už komfortą – tik keletas eurų

Atkreiptinas dėmesys, kad daugiabučių namų gyventojai šildymo sezoną gali pradėti anksčiau nei oficialiai paskelbia savivaldybės ir pereinamuoju laikotarpiu gyventi šiltai ir komfortiškai, sumažinti peršalimo ligų riziką – tai ypač aktualu auginantiems vaikus, vyresnio amžiau sžmonėms, nemokėti didelių sąskaitų už elektrą, jei naudoja elektrinius šildymo prietaisus. Palaikyti komfortišką temperatūrą sveika ir pastatui, kuris neįdrėksta.

Gyventojai su prašymu anksčiau įjungti šildymą turi kreiptis į bendrijos pirmininką ar namo administratorių, kuris suorganizuoja balsavimą ir pastatas pradedamas šildyti.

„Kauno energijos“ specialistai paskaičiavo, kad praėjusiais metais šildytis pirmąsias dvi spalio savaites, iki oficialios šildymo sezono pradžios, 50 kv. metrų ploto senos statybos bute kainavo apie 6 eurus be PVM, renovuotame – 3,7 eurus be PVM. Tai yra sumos už dviejų savaičių šildymą. Vidutinė paros temperatūra siekė 11,2 laipsnius.