Tvarumas padeda taupyti: Kaune žaliosios atliekos iš miesto parkų virsta šiluma daugiabučiams

Laikinosios sostinės gyventojams šilumą ir karštą vandenį tiekiančios „Kauno energijos“ duomenimis, per 2022-uosius metus tvarkant Kaune esančius žaliuosius plotus, išgauta 6 183 tonos biokuro. Iš jo pagaminta 17 500 MWh šilumos, kurios pakako apšildyti ir karštu vandeniu aprūpinti 45 daugiabučius. Tai kauniečiams per metus padėjo sutaupyti 632 tūkst. eurų. 

Kauno miesto žalieji plotai iš viso užima 2 680 hektarų teritoriją. Iš jų 1 611 hektarų pritaikyti lankymui.  Tuo tarpu miesto parkai ir skverai Kaune sudaro 373 hektarų plotą. Didžiausi iš jų –  Ąžuolyno miško parkas Žaliakalnyje, Pažaislio, Lampėdžių, Panemunės ir Aukštųjų Šančių miško parkai.

Nuolatinis biokuro šaltinis

Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės teigimu, mieste plytintys žalieji plotai prižiūrimi ištisus metus, todėl ir galimybė pagaminti biokuro pačiame mieste egzistuoja nuolat.

„Intensyviausi parkų, skverų tvarkymo darbai vykdomi pavasarį ir rudenį, kuomet medžių vegetacija nevyksta, todėl galima šalinti išdžiūvusias ar džiūstančias, ligų ar kenkėjų paveiktas medžių šakas, formuoti lają, retinti per daug sužėlusius krūmus. Žiemą intensyviai valomi savivaldybės teritorijoje esantys miškai. Sanitarinio kirtimo metu šalinami sutręšę, ligų ar audrų pažeisti medžiai. Vasarą tenka likviduoti ir audrų padarytus nuostolius, kuomet pjaunami ir smulkinami ties važiuojamąja dalimi išvirtę medžiai, nulaužytos jų šakos“, – atskleidžia R. Savickienė.

Pasak jos, pagrindinis medžių ir krūmų genėjimo tikslas, kad miesto želdiniai būtų kuo gyvybingesni, sveikesni, valytų miesto orą, sulaikytų dulkes, o netinkamai pasvirę – nekeltų pavojaus gyventojų turtui. Žaluma gelbėja ir karštomis vasaros dienomis, nes saugo dirvos ir asfalto paviršių nuo perkaitimo. Todėl nuolatinė jos priežiūra miestui itin svarbi ir reikalinga.       

Padeda sutaupyti

Aplinkos apsaugos specialistės teigimu, bendradarbiavimas tarp savivaldybės įmonių, kai susiburiama bendram tikslui – puoselėti žaliuosius plotus stengiantis kuo efektyviau panaudoti susidarančias miško kirtimo, miesto gatvėse ar daugiabučių kiemuose augančių medžių genėjimo ar šalinimo atliekas – pasiteisinęs tvarumo ir žiedinės ekonomikos pavyzdys.

„Prižiūrint parkus, skverus ar genint šalia gatvių augančius medžius, susidaro daug žaliųjų atliekų. Jas visas kažkur reikia padėti, o tai miestui kainuoja. Praktika, kai atliekos čia pat susmulkinamos ir paverčiamos biokuru, suteikia ekonominę naudą, nes taupo tiek savivaldybės, tiek šilumos gamintojo kaštus.

Savivaldybei nebereikia rūpintis, kaip tas atliekas surinkti, kur suvežti ir ką toliau su jomis daryti. Tuo tarpu šilumos gamintojui dalies biokuro nebereikia pirkti – jį galima pasigaminti patiems. Todėl užuot paliktos trūnyti žaliųjų atliekų aikštelėse, medžių šakos ir krūmai susmulkinami ir nugabenami į biokuro katilines, kur netrukus virsta kauniečiams tiekiama miesto šiluma“ – komentuoja R. Savickienė.

Gražina ne tik pagrindines miesto erdves

„Kauno energijos“ Gamybos skyriaus vyresniojo inžinieriaus Martyno Česnausko teigimu, bendrovė prie miesto švarinimo prisideda kas kartą, kai vykdomi tiek didesnės apimties, iš anksto suplanuoti miesto parkų ar miškų valymo darbai, tiek tuomet, kai poreikis atsiranda netikėtai. Pavyzdžiui, užklupus audrai ir gerokai aplaužius gatvėse augančius medžius – jų atliekos taipogi virsta biokuru. Tam pasitelkiamas specialus mobilus smulkintuvas.

„2022-aisiais biokurą gaminome formuojant Laisvės alėjoje augančius medžius, atliekant sanitarinį Panemunės miško parko valymą, taip pat tvarkant Žaliakalnyje stūksantį Ąžuolyną. Prisidėjome ir prie Žaliakalnio, Vilijampolės, Aleksoto mikrorajonuose vykdytų medžių genėjimo darbų. 

Vien paskutinį praėjusių metų ketvirtį prisidėję prie sanitarinio Lampėdžių miško parko valymo, Aleksoto gatvėse augančių medžių genėjimo ir Žemuosiuose Šančiuose vykdytų Nemuno pakrantės švarinimo darbų, pagaminome 1 978 tonas biokuro. Darbai Žemuosiuose Šančiuose tebevyksta, nes juose tvarkomas 12 hektarų plotas“, – atskleidžia M. Česnauskas.

Pasak jo, biokuras iš įvairių miesto vietų vėliau sudeginamas Kauno miesto integruoto tinklo katilinėse – „Inkaro“, „Šilko“ bei Petrašiūnų elektrinėje, todėl iš jo išgauta miesto šiluma pasiekia daugybę kauniečių, tuo pačiu galinčių grožėtis ir tvarkingesnėmis žaliosiomis erdvėmis.

Biokuras yra pagrindinis „Kauno energijos“ gaminamos ir tiekiamos šilumos šaltinis. Bendrovės atstovas atskleidžia, kad įmonė nuolat ieško aplinkai draugiškų, tvarių energijos išteklių panaudojimo sprendimų, todėl medienos atliekas iš įvairių miesto vietų planuoja rinkti bei smulkinti ir toliau.

2023-aisiais, be jau vykdomų darbų, bendrovės komanda mobilų medienos smulkintuvą įkurdins Savanorių prospekte. Čia planuojama apgenėti maždaug 1 tūkst. medžių, kurių šakos pavirs šiluma. Darbai bus vykdomi ir Palemone. Čia genėjimo procesui atrinkta 150 augalotų medžių.