Vasario šilumos kaina Kaune: didžiausią įtaką turėjo nepriklausomų gamintojų šilumos kaina ir pabrangęs biokuras

Vasarį, palyginti su sausiu, didžiausią įtaką +3,5 proc. šilumos kainos pokyčiui Kaune turėjo 5,8 proc. pabrangusi iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) aukciono būdu superkama šiluma ir 12,8 proc. padidėjusi šilumos gamybai „Baltpool“ biržoje Kauno regione perkamo biokuro kaina.

Atkreiptinas dėmesys, kad Kaune, palyginti su kitais Lietuvos miestais, yra susiklosčiusi išskirtinė situacija – didžioji dalis šilumos superkama iš NŠG, todėl nepriklausomų gamintojų nustatomos šilumos kainos turi itin reikšmingą įtaką galutinei šilumos kainai.

Centralizuotai tiekiamos miesto šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dedamosios, ir nuo šio šildymo sezono sugrąžintas 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.

Pastovioji šilumos kainos dedamoji, kurią sudaro einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos, nusidėvėjimas (amortizacija), investicijų grąža, personalo ir kt. sąnaudos, yra perskaičiuojama kartą metuose.

Kintamoji dedamoji, kurią sudaro šilumos gamybai naudojamas kuras, elektra, vanduo ir iš NŠG aukcione perkama šiluma, perskaičiuojama kas mėnesį. Ji sudaro apie 60-80 proc. galutinės šilumos kainos.

Šildymo sąskaitos dydžiui įtaką turi ne tik šilumos kaina, bet ir suvartojamos šilumos kiekis. Kuo pastatas energetiškai efektyvesnis, tuo mažiau šilumos reikia jam apšildyti. Naujos statybos ir renovuotų daugiabučių namų gyventojai gauna apie 40-50 proc. mažesnes šildymo sąskaitas, palyginti su senos statybos nerenovuotų daugiabučių gyventojais. Efektyviau naudoti šilumą padės keli paprasti „Kauno energijos“ specialistų patarimai, kuriuos rasite ČIA.

„Kauno energija“ šilumą ir karštą vandenį tiekia daugiau nei 125 tūkst. vartotojų Kauno mieste, rajone ir Jurbarke, prižiūri daugiau nei 450 km besitęsiančias šilumos trasas.